定义
定义
1 fáh-man
m. A foeman, an enemy; inĭmīcus :-- Gif hie fáhmon [fáhman MS. H.] geierne if a foeman flee to it, L. Alf. pol. 5; Th. i. 64, 9. fah-man
符文铭文
符文铭文
ᚠᚪᚻ-ᛗᚪᚾ